Priimant sprendimus, susijusius su finansiniais įsipareigojimais, svarbu vertinti ne tik poreikį skolintis, bet ir kriterijus, pagal kuriuos pasirenkama konkreti kredito sutartis. 2026 metų kovo mėnesį tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa (kurią užsakė „Luminor“ bankas) atskleidė, kokius aspektus Lietuvos gyventojai laiko prioritetiniais rinkdamiesi vartojimo paskolą ir kur vis dar trūksta finansinio raštingumo žinių.
Kaina išlieka svarbiausia, tačiau bendra suma lieka nuošalyje
Tyrimo duomenimis, net 85 proc. respondentų Lietuvoje kaip pagrindinį vertinimo kriterijų išskiria palūkanų normą. Nors šis rodiklis tiesiogiai veikia mėnesio įmokas, jis neapima visų su kreditu susijusių išlaidų. Tuo tarpu į bendrą kredito kainą atsižvelgia mažiau – 77 proc. apklaustųjų.
„Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė pastebi, kad finansinio raštingumo srityje gyventojai dar turi kur augti. Ekspertė pataria atsakingai vertinti būtent bendrą kredito kainą, kadangi ji nulemia realią paskolos kainą per visą jos laikotarpį. Šį rodiklį, be pačių palūkanų, sudaro sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai bei kitos papildomos išlaidas. Sąmoningas šių detalių analizavimas padeda išvengti finansinių sprendimų, kurie ilgainiui gali apsunkinti kasdienį biudžetą.
Sutarties sąlygos ir grąžinimo lankstumas
Be pirminių kaštų, Lietuvos gyventojai vis dažniau analizuoja ir papildomas sutarties sąlygas, lemiančias ilgalaikį finansinį saugumą.
Vartotojams labiausiai aktualūs šie aspektai:
- Mėnesio įmokos dydis – 71 proc. respondentų;
- Sutarties bei administravimo mokesčiai – 71 proc. respondentų;
- Finansinių paslaugų teikėjo patikimumas – 70 proc. respondentų;
- Grąžinimo sąlygų lankstumas – 69 proc. respondentų.
Kadangi vartojimo kreditas yra ilgalaikis įsipareigojimas, aiškios sąlygos, patikimas partneris ir lankstūs terminai padeda vartotojams išlaikyti stabilumą. Tai leidžia sumažinti finansinį stresą tuo atveju, jei netikėtai pasikeistų gyvenimo ar ekonominės aplinkybės.
Patogumo spąstai: greitis prieš ilgalaikę naudą
Nors skaitmeniniai sprendimai ir greitis yra vertinami, tyrime jie neužėmė lemiamų pozicijų. Paraiškos paprastumą svarbiu nurodė 55 proc., galimybę procesą valdyti internetu – 48 proc., o paskolos suteikimo greitį – 43 proc. apklaustųjų.
Finansų ekspertai įspėja, kad sprendimai neturėtų būti priimami skubotai, vien remiantis proceso patogumu. Pasirinkus paslaugą tik dėl greito jos suteikimo, kyla rizika neįvertinti neigiamų aspektų ir pasirašyti mažiau palankią sutartį. Pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėse procesas dažnai būna itin spartus, tačiau bendra kredito kaina gali būti gerokai aukštesnė, palyginti su komercinių bankų siūlomomis alternatyvomis. Tai lemia didesnę galutinę grąžintiną sumą ir papildomą finansinę naštą ateityje.
Būtina individualių galimybių analizė
Nepriklausomai nuo rinkoje siūlomų sąlygų patrauklumo, bet koks finansinis įsipareigojimas privalo būti pagrįstas asmeninių finansų analize. Prieš pasirašant sutartį, būtina objektyviai įvertinti:
- Esamas stabilias pajamas ir jau turimus finansinius įsipareigojimus;
- Būsimą paskolos įmokų įtaką kasdieniam mėnesio biudžetui;
- Galimus ateities pokyčius bei sutarties sąlygas dėl išankstinio kredito grąžinimo be papildomų mokesčių.
Finansinis įrankis turi padėti spręsti esamą situaciją, o ne sukurti naujų problemų ateityje. Tik atsakingas kelių alternatyvų palyginimas ir individualios situacijos įvertinimas leidžia išlaikyti ilgalaikį finansinį stabilumą.
Šaltinis: „Luminor“ banko užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ 2026 m. kovo mėn. atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
