Lietuvos vairuotojų įpročiai sparčiai keičiasi, o susidomėjimas ekologiškesniu transportu pasiekė naujas aukštumas. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, šių metų balandį šalyje užregistruota per 2,4 tūkst. lengvųjų elektromobilių, o tai yra beveik 80 proc. daugiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį. Šį šuolį lemia ne tik besiplečiantis stotelių tinklas, bet ir ekonominiai motyvai – augantys tradicinių degalų įkainiai bei mažesnės elektra varomų transporto priemonių priežiūros išlaidos.
Degalų rinkos nestabilumas verčia ieškoti alternatyvų
Dyzelino kainų svyravimai pastaruoju metu tapo rimtu iššūkiu vairuotojų piniginėms. Dėl geopolitinių ir energetikos rinkos neramumų 2026 m. kovo pradžioje litras dyzelino kainavo apie 1,64 euro, o mėnesio pabaigoje kai kur užkopė net virš 2,2 euro ribos. Nors vėliau kaina stabilizavosi ties 2 eurų už litrą žyma, tokie staigūs šuoliai skatina ieškoti prognozuojamų alternatyvų.
Nors elektros kainos rinkoje taip pat kinta, elektromobilių savininkai turi gerokai daugiau įrankių išlaidoms valdyti. Automobilį kraunant namuose ar pasirenkant pigesnio tarifo valandas, kelionių kaštus galima pastebimai sumažinti. Tai užtikrina stabilesnes ir lengviau numatomas ilgalaikes išlaidas, palyginti su priklausomybe nuo naftos produktų kainų degalinėse.
Kada atsiperka investicija į elektromobilį?
Nors pradinė elektromobilio kaina salonuose vis dar išlieka aukštesnė nei analogiško automobilio su vidaus degimo varikliu, galutinis finansinis rezultatas išryškėja vėliau. Vertinant bendrą išlaikymo sumą, būtina atsižvelgti į einamuosius priežiūros kaštus, nuvažiuojamą atstumą, krovimo įpročius bei valstybės subsidijas. Skaičiuojama, kad vidutinis elektromobilio atsipirkimo laikotarpis šiuo metu siekia nuo 4 iki 7 metų.
Finansinį patrauklumą labiausiai greitina šie veiksniai:
- Paprastesnė techninė priežiūra: Elektromobiliuose yra iki kelių kartų mažiau judančių mechaninių dalių. Vairuotojams nereikia rūpintis reguliariu variklio tepalų, filtrų ar diržų keitimu bei jų utilizavimu. Be to, tokios technologijos kaip regeneracinis stabdymas tausoja stabdžių sistemą ir mažina jos dėvėjimąsi.
- Efektyvesnis krovimo planavimas: Naudojantis išmaniosiomis programėlėmis, galima lengvai stebėti stotelių užimtumą, kainas ir istoriją. Kuo daugiau kilometrų nuvažiuojama per metus ir kuo išmaniau pasirenkamos įkrovimo vietos, tuo greičiau pasiekiamas atsipirkimo taškas.
- Valstybės parama: Finansinį barjerą pirkimo metu pastebimai sumažina tiesioginės subsidijos. Įsigyjant naują elektromobilį galima susigrąžinti iki 5 tūkst. eurų, o renkantis naudotą transporto priemonę – iki 2,5 tūkst. eurų.
Tai kuris variantas iš tiesų pigesnis?
Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, elektromobilis finansiškai nugali dyzelinį automobilį, tačiau su viena esmine sąlyga – per metus turite nuvažiuoti bent 15 000–20 000 kilometrų ir turėti galimybę automobilį krauti namuose (pavyzdžiui, naktiniu tarifu). Nors pradinė elektromobilio kaina ir yra didesnė, maždaug po 4–7 metų pigesnė elektra, minimalios techninės priežiūros išlaidos (jokių tepalų ar filtrų keitimų) bei gauta valstybės parama visiškai padengia šį kainų skirtumą. Nuo to laiko kiekvienas nuvažiuotas kilometras jums kainuoja kelis kartus pigiau nei važiuojant dyzeliu. Visgi, jei automobilį naudojate retai, važinėjate tik trumpais atstumais mieste, o krautis tenka tik brangiose viešose greitojo įkrovimo stotelėse, dyzelinis ar paprastas hibridinis automobilis pradinėje stadijoje vis dar gali atrodyti pigesnis pasirinkimas.
Parengta remiantis „Elektrum Lietuva“ pranešimo spaudai informacija.
