Pirmieji studijų metai naujame mieste atneša ne tik laisvės pojūtį, bet ir stiprų finansinį realybės patikrinimą. Savarankiško gyvenimo pradžioje jaunuoliai susiduria su ta pačia problema: mėnesio pradžioje sąskaitoje esantys pinigai išgaruoja kur kas greičiau, nei tikėtasi. Norint išvengti nuolatinio streso dėl tuštėjančios piniginės, finansų specialistai pataria pasiruošimui skirti šiek tiek laiko dar prieš susikraunant lagaminus.
Paslėptos būsto išlaidos – didžiausias pirmo mėnesio spąstas
Savarankiško gyvenimo biudžete nemenką dalį užima gyvenamoji vieta. Vis dėlto nauji studentai dažnai padaro esminę klaidą – skaičiuoja tik mėnesinę nuomos kainą ir pamiršta papildomus mokesčius.
Komunalinės paslaugos, šildymo sezono išlaidos, sparčiojo interneto planas ar trūkstami buities daiktai gali išauginti pradinę sumą 30–50 %. Be to, pasirašant sutartį beveik visada reikalaujama sumokėti užstatą (depozitą), kuris siekia 1–2 mėnesių nuomos dydį.
„Jei nuoma atrodo įperkama tik tada, kai neįtraukiate komunalinių mokesčių ar depozito, tai ženklas, kad sprendimą reikėtų dar kartą įsivertinti. Geriau rinktis kuklesnį variantą, bet turėti finansinio lankstumo“, – pataria „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė.
Kaip suvaldyti kasdienes išlaidas?
Didžiosios išlaidos planuojamos lengviau, tačiau biudžetą dažniausiai išbalansuoja smulkmenos. Kava išsinešimui pakeliui į paskaitas, greiti užkandžiai pertraukų metu, maisto pristatymo paslaugos ar spontaniški savaitgalio išvažiavimai per kelias savaites gali lemti įspūdingą sumą.
„Maisto ir transporto išlaidos dažnai išauga ne dėl vieno didelio pirkinio, o dėl daugybės smulkių sprendimų. Kava pakeliui į paskaitas, užkandis per pertrauką, vakarienė išsinešti ar kelionės savaitgaliais atrodo nebrangu, kol mėnesio pabaigoje pamatote bendrą sumą“, – pastebi R. Mylė.
Praktiniai patarimai, kaip sutaupyti kasdienybėje:
- Maisto planavimas: Sudarykite savaitės valgiaraštį ir apsipirkti eikite tik su pirkinių sąrašu. Gamindami maistą 2–3 dienoms į priekį, sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko per egzaminų sesijas.
- Studentiškos lengvatos: Nedelsdami pasirūpinkite Lietuvos studento pažymėjimu (LSP) arba tarptautine ISIC kortele. Jie suteikia 80 % nuolaidą tarpmiestiniam ir miesto viešajam transportui bei gausybę nuolaidų knygynuose, muziejuose ar sporto klubuose.
- Mėnesiniai bilietai: Apskaičiuokite, kiek kartų per savaitę naudositės viešuoju transportu. Dažniausiai lengvatinis mėnesinis bilietas atsiperka jau per pirmąsias dvi savaites.
Saugumo pagalvė – net ir su minimaliomis pajamomis
Sugedęs nešiojamasis kompiuteris pačiame darbų pridavimo įkarštyje, netikėtas apsilankymas pas odontologą ar skubi kelionė namo – tai situacijos, su kuriomis susidurti gali kiekvienas. Neturint santaupų, tokie įvykiai išmuša iš vėžių. Ekspertai pabrėžia, kad finansinė pagalvė skirta ne dideliems pirkiniams, o ramybei užtikrinti.
„Finansinė pagalvė studentui nebūtinai turi būti didelė. Svarbiausia – pradėti ją kaupti (atskirai nuo kasdienių pinigų). Net reguliariai atidedami 10 ar 20 eurų ilgainiui tampa suma, kuri netikėtomis situacijomis gali padėti išvengti streso“, – teigia R. Mylė.
Geriausia tokiam rezervui pasitelkti atskirą banko sąskaitą arba mobiliojoje programėlėje susikurti „taupyklę“ su automatiniu eurų suapvalinimu atsiskaitant.
Paprasta 3 dalių biudžeto struktūra
Sudėtingos finansų valdymo lentelės pirmaisiais mėnesiais gali tik gąsdinti. Pradžiai pakanka paskirstyti visas turimas lėšas į tris aiškias grupes:
- Pajamos: Tėvų parama, stipendija, atlyginimas ar kitos reguliarios įplaukos.
- Būtinosios išlaidos: Nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas, ryšio paslaugos, studijų priemonės.
- Laisvalaikis ir taupymas: Lėšos, kurios lieka padengus būtinąsias išlaidas.
„Biudžetas neturi būti bausmė. Jis padeda suprasti, kur dingsta pinigai, ir pasirinkti, kas jums iš tikrųjų svarbu. Vienam studentui tai bus galimybė dažniau grįžti namo, kitam – sporto klubas ar kultūros renginiai“, – pabrėžia ekspertė.
Atviras pokalbis su artimaisiais
Vienas svarbiausių žingsnių prieš išvykstant – atviras finansinis pokalbis šeimoje. Būtina tiksliai aptarti, kokia parama bus teikiama kas mėnesį, kas padengs nenumatytas išlaidas ir už kokius pirkinius jaunuolis bus atsakingas pats.
„Reikėtų aiškiai sutarti, kokia parama bus reguliari, kokiais atvejais galima kreiptis pagalbos ir už kokias išlaidas studentas atsako pats. Tai ne tik padeda ugdyti atsakomybės jausmą, bet kartu suteikia ir saugumo“, – apibendrina R. Mylė.
Finansinis raštingumas nėra prigimtinė savybė – tai įgūdis, kurį kiekvienas ugdo palaipsniui. Svarbiausia pirmaisiais mėnesiais – stebėti savo išlaidas, mokytis iš smulkių klaidų ir paversti pinigų planavimą naudingu kasdieniu įpročiu.
