Net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų prekes ar paslaugas įsigyja internetu. Nors e. prekyba padeda rasti geresnes kainas ir sutaupyti, pats pirkimo procesas ne visada būna sklandus. „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pusė internetu perkančių šalies gyventojų bent retkarčiais susiduria su nesklandumais, dėl kurių nepavyksta sklandžiai įsigyti prekių.
Tyrimas atskleidžia, kad 50 proc. pirkėjų su sunkumais susiduria retai – maždaug kas dešimtą apsipirkimą, o dar 6 proc. tokias situacijas patiria dažniau. Tiesa, situacija po truputį gerėja: per dvejus metus pirkėjų, kuriems viskas pavyksta be trikdžių, dalis išaugo nuo 32 iki 39 procentų.
Kur dažniausiai „stringa“ mūsų pinigai?
Dažniausiai nesklandumų kyla atliekant mokėjimą – šį etapą nurodė 37 proc. susiduriančių su trikdžiais. Rečiau sunkumų kyla:
- Formuojant pirkinių krepšelį (27 proc.)
- Pasirenkant pristatymo būdą (23 proc.)
- Registruojantis interneto parduotuvėje (22 proc.)
- Atsiimant prekes (13 proc.)
Pasak „Swedbank“ draudimo produktų platinimo vadovo Gedimino Pakelčio, mokėjimo metu susijungia kelios grandys – e. parduotuvės sistema, atsiskaitymo tarpininkas, bankas, kortelės patvirtinimas, pirkėjo įrenginys ir interneto ryšys. Todėl ne kiekvienas sutrikęs mokėjimas reiškia saugumo problemą ar pirkėjo klaidą.
„Kartais stringa pati parduotuvė, kartais – mokėjimo tarpininkas, kartais pirkėjas tiesiog negauna patvirtinimo pranešimo telefone. Tačiau būtent šiame etape verta būti atidžiausiam, nes tada priimamas galutinis sprendimas – kam, kiek ir už ką sumokėti“, – teigia G. Pakeltis.
Taupymo gidas: trumpa patikra prieš atiduodant savo pinigus
Nors techninių e. parduotuvės trikdžių numatyti neįmanoma, išvengti dvejopų nurašymų, ne tų dydžių užsakymo ar prarastų nuolaidų padeda paprasta 4 žingsnių patikra:
- Peržiūrėkite krepšelį ir galutinę sumą: Įsitikinkite, ar įkrito tik norimos prekės, ar pritaikyti nuolaidų kodai, ar teisingi dydžiai, spalvos ir kiekiai.
- Atnaujinkite kontaktus: Jei perkate iš seniai nenaudotos paskyros, patikrinkite pristatymo adresą, el. paštą ir telefono numerį. Tai kritiškai svarbu perkant riboto kiekio prekes ar akcijas.
- Patikrinkite kortelę ir limitus: Įsitikinkite, kad sąskaitoje pakanka lėšų, internetinių atsiskaitymų limitas nėra per mažas, o kortelės galiojimo laikas nepasibaigęs.
- Tvirtinkite tik savo veiksmus: Jei tvirtinate mokėjimą banko programėlėje, įsitikinkite, kad patvirtinate būtent tą sumą ir veiksmą, kurį patys pradėjote.
„Pirkėjui nereikia būti techniniu ekspertu. Dažniausiai pakanka kelių kontrolinių klausimų: ar krepšelyje tikrai tos prekės, kurių reikia, ar pristatymas parinktas teisingai, ar suma sutampa su užsakymu, ar pats pradėjau šį mokėjimą. Tokia trumpa patikra padeda sumažinti dalį nesklandumų dar iki paspaudžiant „mokėti“, – sako G. Pakeltis.
Ką daryti, jei puslapis „pakibo“?
Jei mokėjimo langas užstrigo, neskubėkite kelis kartus spausti to paties mygtuko – taip rizikuojate rezervuoti sumą kelis kartus.
- Pirmiausia patikrinkite savo el. bankininkystę (ar pinigai nurašyti / rezervuoti).
- Patikrinkite el. paštą ir e. parduotuvės paskyrą (ar negavote užsakymo patvirtinimo).
„Jei pinigai nurašyti, bet užsakymo patvirtinimo nėra, pirmas žingsnis turėtų būti kreipimasis į pardavėją, nurodant mokėjimo laiką, sumą ir turimus mokėjimo duomenis. Jei banko programėlėje prašoma patvirtinti veiksmą, kurio pirkėjas pats nepradėjo, tokio mokėjimo tvirtinti negalima“, – pažymi G. Pakeltis.
Kaip apsaugoti savo finansus po pirkimo?
Dalis problemų išryškėja jau sumokėjus: vėluoja pristatymas, siunta nukreipiama ne ten arba prekė atkeliauja pažeista. Norėdami greitai susigrąžinti pinigus ar pakeisti prekę, visada išsaugokite pirkimo įrodymus.
„Verta išsaugoti užsakymo numerį, mokėjimo patvirtinimą, pardavėjo laiškus, pristatymo pranešimus, o gavus pažeistą prekę – ir nuotraukas. Tai padeda greičiau kreiptis į pardavėją, pristatymo bendrovę, banką ar draudiką, jei situacijos nepavyksta išspręsti tiesiogiai“, – pataria ekspertas.
G. Pakeltis taip pat atkreipia dėmesį, kad papildomos apsaugos (pavyzdžiui, pirkinių draudimas) tampa aktualios, kai nesklandumas kyla jau apmokėjus prekę. Jei anksčiau tokios apsaugos dažniausiai buvo taikomos tik kredito kortelėms, dabar dalį jų galima gauti ir naudojantis paslaugų planais su debeto kortele.
„Papildomos apsaugos neapsaugo nuo nesklandumų. Jos naudingos tais atvejais, kai pirkėjas jau padarė tai, kas priklauso nuo jo – patikrino užsakymą, atliko mokėjimą, išsaugojo informaciją, tačiau problema kilo vėliau. Tokiais atvejais jos gali padėti sumažinti finansinius nuostolius ir sutaupyti laiko aiškinantis situaciją“, – sako G. Pakeltis.
Reprezentatyvų šalies gyventojų nuomonės tyrimą 2026 m. vasario 28–kovo 13 d. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ (apklausta 1018 respondentų nuo 18 iki 75 metų).
