Šiuolaikinis taupymas ir investavimas nebevyksta vien bankų skyriuose ar storose knygose. Grotažymės #FinTok ir #MoneyTok renka milijardus peržiūrų, o socialiniai tinklai mirga nuo patarimų, kaip greitai „įdarbinti“ pinigus. Tačiau už spalvingų filtrų slypi ne tik įkvėpimas, bet ir rimti pavojai jūsų piniginei. Kaip nepasiklysti informacijos triukšme ir išnaudoti naujas tendencijas savo naudai?
Kodėl 60 sekundžių patarimas gali būti pražūtingas?
Pagrindinė socialinių tinklų problema – konteksto trūkumas. Finansų pasaulis yra sudėtinga sistema, reikalaujanti individualaus požiūrio, o „TikTok“ ar „Instagram“ algoritmai skatina sensacingumą ir paprastumą.
„Bigbank“ marketingo skyriaus vadovės Gretos Songinienės teigimu, socialinių tinklų formatas sukuria klaidingą paprastumo iliuziją: „Socialiniuose tinkluose dažnai matome tik ledkalnio viršūnę – sėkmės istorijas ir galutinius rezultatus. Tačiau nutylima, kad taupymas yra ne sprintas, o maratonas, nes, pradėjus kalbėti apie detales, galima tikėtis prastesnio matomumo dėl algoritmų. Todėl žiūrovui susidaro klaidingas įspūdis, kad finansų rinkos yra lengvas pasivaikščiojimas, o ne sudėtinga sistema, reikalaujanti žinių ir kantrybės.“
„Consumer Navigator“ tyrimas atskleidė, jog daugiau nei trečdalis socialinių tinklų vartotojų bent kartą per mėnesį nusiperka paslaugą ar prekę, sužinoję apie ją iš nuomonės formuotojo, todėl neatsargios nuomonės formuotojų finansinės rekomendacijos gali kelti nemenką pavojų.
- Klaidinga statistika: „Almond Financial“ analizė parodė, kad net 87 proc. finansinių patarimų „TikTok“ platformoje gali klaidinti arba yra neteisingi.
- Paprastumo iliuzija: Taupymas yra maratonas, o ne sprintas, tačiau kūrėjai dažnai rodo tik „ledkalnio viršūnę“ – sėkmės istorijas, nutylėdami rizikas ir detales.
- Licencijų trūkumas: Tik 1 iš 7 turinio kūrėjų įspėja apie investavimo riziką, o daugelis jų uždirba ne iš investicijų, o iš jūsų peržiūrų ar komisinių.
Patarimas: Jei kas nors žada „garantuotą didelę grąžą“ ar greitą praturtėjimą, tai turėtų būti pavojaus signalas, o ne kvietimas veikti.
Nauja tendencija: taupymas per pirkimą „iš antrų rankų“
Nors socialiniai tinklai gali klaidinti investavimo klausimais, Z karta (gimusieji po 1995-ųjų) Lietuvoje diktuoja kitą, itin palankią biudžetui tendenciją – aktyvų dalyvavimą vartotojas–vartotojui (C2C) rinkoje.
Naujausio tarptautinio „DPD“ „E. Barometro“ tyrimo duomenys rodo, kad net 80 proc. Lietuvos Z kartos interneto pirkėjų gauna nuolatines pajamas. Dauguma jų gyvena savarankiškai, tačiau dalis vis dar sulaukia finansinės paramos iš tėvų – tai rodo, kad jauni žmonės yra aktyvūs vartotojai, nors jų finansinis savarankiškumas vis dar formuojasi.
„DPD Lietuva“ pardavimų ir marketingo direktoriaus Baltijos šalims Gabrieliaus Bilevičiaus teigimu: „Tai signalas verslui, kad Z karta jau dabar turi realią perkamąją galią. Tai nebėra tik impulsyvūs, mažos vertės pirkimai – jauni žmonės turi reguliarias pajamas, planuoja savo išlaidas ir kelia aukštus lūkesčius tiek prekybininkams, tiek pristatymo paslaugų teikėjams. Tai reiškia, kad konkurencija dėl jų dėmesio ir lojalumo vyksta ne ateityje, o šiandien.“
Z karta yra pirmoji, užaugusi su socialiniais tinklais, todėl natūralu, kad šie tapo neatsiejama jų apsipirkimo dalimi.
- Naudotų daiktų populiarumas: Net 83 proc. Lietuvos Z kartos atstovų perka arba parduoda naudotus daiktus internetu (tai 10 proc. daugiau nei šalies vidurkis).
- Sąmoningas vartojimas: Pagrindinė šio pasirinkimo priežastis – mažesnė kaina ir galimybė sutaupyti perkant tiesiogiai iš kito žmogaus.
- Socialinis pirkimas: Net 64 proc. jaunosios kartos atstovų yra pirkę tiesiogiai per socialinius tinklus, kurie tampa ne tik informacijos šaltiniu, bet ir prekybos platforma.
Kaip išlaikyti finansinę drausmę skaitmeniniame amžiuje?
Norint, kad socialiniai tinklai taptų pagalbininku, o ne pinigų siurbliu, svarbu ugdyti kritinį mąstymą:
- Tikrinkite kompetenciją: Geras turinio kūrėjas paaiškiną, kaip veikia rinka, o ne liepia pirkti konkretų produktą.
- Venkite emocinių pirkinių: Nors 91 proc. jaunuolių soc. tinklus naudoja kaip įkvėpimą, svarbu nepasiduoti baimės praleisti progą (FOMO) jausmui, kuris skatina impulsyvų išlaidavimą.
- Išnaudokite technologijas taupymui: Sekite ekspertus patikimose platformose („Facebook“, „Substack“, žiniasklaidoje), kurie moko biudžeto valdymo ir investavimo pagrindų, o ne greitų schemų.
Kaip nurodo Greta Songinienė, norint nepasiklysti, rekomenduojama patikrinti, ar sekamas žmogus tikrai turi tinkamą išsilavinimą ir ar jis siūlo edukaciją, o gal tik „instrukcijas“. Geras turinys paaiškina, kaip veikia rinka ar tam tikras finansinis instrumentas, o ne liepia pirkti konkretų produktą.
Socialiniai tinklai gali būti puikus įkvėpimo šaltinis pradėti domėtis savo finansais, tačiau jie neturėtų tapti vieninteliu jūsų patarėju. Tikrasis finansinis raštingumas prasideda nuo gebėjimo atsirinkti informaciją ir suvokimo, kad už kiekvieną „gražią istoriją“ kas nors sumoka.
