Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų artimiausiais metais svarsto galimybę įsigyti automobilį. Tačiau renkantis tarp naujo ir naudoto modelio, dauguma pirmenybę teikia finansiškai atsargesniam sprendimui – naudotam automobiliui. Tai rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa.
Tyrimo duomenimis, 54 proc. lietuvių neatmeta galimybės per artimiausius metus įsigyti automobilį. Iš jų net 73 proc. rinktųsi naudotą transporto priemonę, o naują – tik apie 27 proc. potencialių pirkėjų.
Kodėl naujas automobilis vis dar prabanga?
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pažymi, kad nors gyventojų pajamos per pastaruosius metus augo, naujas automobilis daugeliui išlieka didelė finansinė našta.
Anot jo, naujas automobilis gali būti racionalus sprendimas tiems, kurie planuoja ilgalaikį naudojimą ir didesnį nuvažiuojamą atstumą – mažesnės remonto išlaidos, garantinis aptarnavimas bei didesnis patikimumas ilgainiui gali kompensuoti didesnę pradinę kainą. Vis dėlto trumpuoju laikotarpiu gyventojams svarbesnis finansinis stabilumas, todėl dažniau pasirenkamas naudotas automobilis.
Rinkos skaičiai patvirtina tendencijas
Gyventojų lūkesčiai atsispindi ir realioje statistikoje. 2025 m. Lietuvoje įregistruota 165,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 1,5 proc. mažiau nei 2024 m. Jų vidutinis amžius siekė 10,3 metų. Dyzeliniai modeliai sudarė 63,6 proc. registracijų, nors jų dalis per metus sumažėjo.
Naujų automobilių rinka augo sparčiau – per metus įregistruota beveik 45,9 tūkst. naujų lengvųjų automobilių, tai yra 39 proc. daugiau nei metais anksčiau. Sparčiai didėjo elektromobilių segmentas – jų rinkos dalis išaugo nuo 5,6 iki 7,6 proc.
Benzinas ir dyzelis – vis dar dominuoja
Apklausos duomenimis, tarp naudotų automobilių pirkėjų populiariausi išlieka benzinu ir dyzelinu varomi modeliai (42 proc.). Naudotą hibridinį automobilį svarstytų beveik ketvirtadalis respondentų, o elektromobilį – tik apie 7 proc.
Pasak V. Gursko, nors hibridiniai ir elektriniai modeliai po truputį stiprina savo pozicijas, Lietuvoje pasirinkimą vis dar lemia kaina, įpročiai ir atsargus požiūris į naujesnes technologijas. Plati naudotų vidaus degimo variklių automobilių pasiūla ir gerai išvystyta aptarnavimo infrastruktūra skatina rinktis tai, kas finansiškai prognozuojama.
Lietuva – aktyviausia tarp Baltijos šalių
Lietuvoje apie automobilio pirkimą galvoja 54 proc. gyventojų – tai didžiausias rodiklis regione. Latvijoje tokią galimybę svarsto 46 proc., Estijoje – 32 proc. Visose trijose šalyse dauguma potencialių pirkėjų taip pat renkasi naudotus benzinu ar dyzelinu varomus modelius.
Skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje naudotų hibridinių automobilių pasirinkimas yra maždaug perpus mažesnis. Tam įtakos turi aukštesnės kainos bei siauresnė pasiūla.
Ne tik pirkimo kaina – svarbūs ir eksploatacijos kaštai
Ekspertai pataria automobilio įsigijimą vertinti plačiau nei vien tik per kainos prizmę. Svarbu įsivertinti planuojamą naudojimo intensyvumą, priežiūros išlaidas bei galimą vertės išlaikymą ateityje.
Pastaraisiais metais transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros paslaugos brango sparčiau nei bendras kainų lygis. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, bendras kainų lygis Lietuvoje padidėjo 44 proc., o automobilių priežiūros ir remonto paslaugos – net 65 proc. Per dešimtmetį šių paslaugų kainos išaugo 111 proc., kai bendras kainų lygis padidėjo 60 proc.
Tai reiškia, kad senesnio automobilio išlaikymas gali kainuoti vis daugiau, todėl kai kuriems pirkėjams naujesnis modelis tampa racionalia ilgalaike investicija.
Pensijų reforma gali paskatinti rinką
2026 m. papildomą impulsą automobilių rinkai gali suteikti ir planuojama pensijų reforma, kuri leis gyventojams laisviau disponuoti dalimi sukauptų lėšų.
Dalies gyventojų planuose – automobilio atnaujinimas. Apklausos duomenimis, 6 proc. respondentų nurodė, kad iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas skirtų naujai transporto priemonei įsigyti.
Vis dėlto ekspertai ragina ir tokiais atvejais sprendimus priimti racionaliai – įvertinant ne tik emocinį norą atsinaujinti, bet ir ilgalaikį finansinį poveikį.
Tyrimą 2025 m. gruodį atliko „Citadele“ bankas kartu su tyrimų agentūra „Norstat“. Internetu apklausta daugiau nei 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 metų.
