Praėję metai Lietuvos būsto rinkoje pasižymėjo dideliu aktyvumu. SEB banko duomenimis, per 2025 metus gyventojams suteikta būsto paskolų už 837 mln. eurų – tai yra 59 % daugiau nei 2024 metais. Pagrindiniu rinkos varikliu išliko Vilniaus regionas.
Kas skatino rinkos aktyvumą?
Registrų centro duomenys rodo, kad bendras būsto sandorių skaičius šalyje per metus paaugo 21 %. Pagrindinės tokio šuolio priežastys:
- Mažesnės palūkanų normos: Vidutinė 6 mėn. EURIBOR norma 2025 m. siekė 2,2 % (palyginimui, 2024 m. ji buvo 3,49 %).
- Ekonominė situacija: Stabili šalies ekonomika ir plati naujos statybos būstų pasiūla.
- Lūkesčiai dėl pokyčių: Rinką kaitino diskusijos apie galimybę naudoti II pakopos pensijų fondų lėšas bei artėjantys Atsakingojo skolinimosi nuostatų pasikeitimai (nuo 2026 m. rugpjūčio).
Augančios kainos ir paskolų sumos
Kartu su paklausa kilo ir nekilnojamojo turto kainos – metinis augimas siekė beveik 10 proc. Tai atsispindėjo ir vidutinėje paskolos sumoje, kuri pernai pasiekė 111 tūkst. eurų (12 % augimas).
| Regionas | Vid. paskolos sumos augimas (2025 m.) | Gyventojų skaičiaus pokytis (2025 m.) |
|---|---|---|
| Vilnius | +8,6 % | +13 000 |
| Kaunas | +9 % | +1 000 |
| Klaipėda | +17 % | +2 000 |
Dėl kainų kilimo skaičiuojama, kad už tą pačią vidutinę paskolos sumą 2025 m. buvo galima įsigyti maždaug 4 kv. m mažesnį plotą nei prieš metus.
Regioniniai skirtumai ir demografija
Vilniaus regionas fiksavo didžiausią atotrūkį: čia išduotų paskolų skaičius augo 61 %, kai likusioje Lietuvoje – 23 %. Tai tiesiogiai siejama su gyventojų skaičiaus pokyčiais: Vilnius pasipildė 13 tūkst. naujų gyventojų, tuo tarpu ne didmiesčių zonose gyventojų skaičius mažėjo.
Taip pat pastebima nauja tendencija – žaliosios paskolos. Apie ketvirtadalį visų naujų kredito sutarčių sudarė finansavimas aukštesnės energinės klasės būstui, kuriam bankai dažnai taiko specifines sąlygas.
Prognozės 2026 metams
Analitikai numato, kad 2026-ieji išliks aktyvūs. Sausio mėnesio duomenys rodo, kad vidutinė kredito suma jau perkopė 123 tūkst. eurų ribą. Nors prognozuojama, kad naujų paskolų apimtys augs lėčiau nei pernai, kainų didėjimo tempas turėtų išlikti panašus – apie 10 % per metus.
