Būsto paskolų pokyčiai Lietuvoje: nuo supaprastinto refinansavimo iki „Revolut“ starto paskolų rinkoje

Būsto paskola nemažai daliai lietuvių yra didžiausias kasmėnesinis finansinis įsipareigojimas, tačiau požiūris į jį iš esmės keičiasi. Jei anksčiau banko sutartys būdavo pasirašomos dešimtmečiams ir „padedamos į stalčių“, tai pastarieji metai parodė, kad aktyvus domėjimasis rinka gali sutaupyti tūkstančius eurų. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA), šis pokytis juntamas ir pačioje NT rinkoje: gerėjanti ekonominė situacija bei stabilizavęsis EURIBOR skatina gyventojus drąsiau ieškoti erdvesnio būsto, privatumo ar nestandartinių sprendimų su terasomis. Šis poreikis kokybiškesniam gyvenimui sutampa su istoriniais lūžiais paskolų rinkoje – supaprastinta refinansavimo tvarka ir naujų žaidėjų, tokių kaip „Revolut“, atėjimu.

Kas yra būsto paskolos refinansavimas?

Kaip nurodo „Luminor“ banko ekspertai, refinansavimas – tai naujos paskolos paėmimas palankesnėmis sąlygomis, kad būtų pilnai padengta jūsų senoji paskola (ar net kelios paskolos). Šį sprendimą gyventojai dažniausiai renkasi norėdami sumažinti mėnesines įmokas ir bendrą finansinę naštą.

Supaprastintas refinansavimas: kas pasikeitė po reformos?

Prieš metus įsigalioję įstatymo pakeitimai iš esmės pakeitė derybų su bankais eigą. Pagrindinis pokytis – panaikinti finansiniai barjerai, kurie anksčiau atbaidydavo nuo banko keitimo. Remiantis „Luminor“ banko ekspertų informacija, iki šiol refinansavimo procesas ir administracinės išlaidos atbaidydavo daugelį, tačiau naujoji tvarka leidžia sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.

• Mažesnės išlaidos: Anksčiau refinansavimo procesas galėjo kainuoti 1000 eurų ir daugiau (turto vertinimas, pažymos, mokesčiai bankui). Dabar procesas tapo ir paprastesnis, ir pigesnis – nebereikia atlikti įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, o jei visgi jo prireikia, naujasis paskolos davėjas padengia šias išlaidas. Be to, nei pradinis, nei naujasis paskolos davėjas už refinansavimą negali taikyti jokių papildomų mokesčių.
• Mažiau biurokratijos: Vartotojui nebereikia pačiam lakstyti tarp bankų renkant pažymas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. procesas tapo gerokai paprastesnis – užtenka kreiptis į naująjį paskolos davėją, ir šis pasirūpina didžiąja dalimi procedūrų.
• Realūs rezultatai: Kaip nurodo „Urbo“ banko atstovai, per metus Lietuvoje refinansuota ar persitarta dėl beveik 3 mlrd. eurų vertės paskolų. Nuo 2025 m. vasario gyventojai, persitardami dėl paskolos sąlygų, maržą vidutiniškai susimažino 0,33 proc. punkto, o refinansuodami – 0,46 proc. punkto. Gyventojai, kurie persiderėjo sąlygas, per visą paskolos laikotarpį vidutiniškai sutaupys nuo 3,7 iki 6,8 tūkst. eurų.

Naujas rinkos dalyvis – „Revolut Bank“

Konkurenciją rinkoje dar labiau pakaitino „Revolut Bank“ startas būsto paskolų rinkoje. Lietuva tapo pirmąja rinka, kurioje šis skaitmeninis bankas nusprendė išbandyti būsto kreditavimo paslaugas. Artimiausiu metu taip pat planuojama būsto paskolas siūlyti Airijoje ir Prancūzijoje.

Ką siūlo „Revolut“?

• Lankstumas: Siūlomos paskolos iki 1 mln. eurų su iki 30 metų grąžinimo terminu. Be to, bus taikoma nuolaida, jei įsigyjamas aukštos energinio naudingumo klasės būstas.
• Pradinė įmoka: Šiuo metu bazinis reikalavimas yra 15 %, tačiau numatoma, kad nuo rugpjūčio mėnesio ji galės siekti ir 10 % (įsigaliojus atnaujintiems atsakingo skolinimosi nuostatams).
• Skaitmeninis patogumas: Visas procesas vyksta programėlėje. „Revolut“ būsto paskolos pradžioje bus prieinamos tik ribotai klientų grupei – susidomėjusieji gali užsiregistruoti į laukiančiųjų sąrašą „Revolut“ programėlėje ir informuojami, kai paslauga jiems taps prieinama.

„Revolut Bank“, kuris Lietuvoje aptarnauja 700 tūkst. klientų, nuo pernai gegužės bankas teikia būsto paskolų refinansavimo paslaugą. Kaip skelbia „Revolut Bank“ atstovai, ja pasinaudoję klientai vidutiniškai sutaupys po daugiau nei 14 tūkst. eurų, o iš viso  – daugiau nei 12 mln. eurų.

Kada verta peržiūrėti savo paskolą?

Lietuvos banko duomenimis, vidutinė naujų paskolų marža rinkoje nukrito iki maždaug 1,5–1,6 proc. Jei jūsų sutartyje nurodyta marža yra didesnė, tai signalas, kad permokate.

• Derybos su savo banku: Ne visada būtina keisti banką. Žinodami, kad refinansavimas dabar yra paprastas, bankai labiau suinteresuoti mažinti maržas esamiems klientams, kad jų neprarastų.
• Palūkanų fiksavimas: Kadangi prognozuojama, jog palūkanos jau pasiekė žemiausią tašką (stabilizavosi ties 3,6 proc. riba), dalis ekspertų pataria apsvarstyti fiksuotų palūkanų galimybę. Tai leidžia apsisaugoti nuo galimų svyravimų ateityje.

Naudingi patarimai taupantiems:

1. Tikrinkite maržą bent kartą per metus. Rinka dinamiška, o bankų pasiūlymai naujiems klientams dažnai būna geresni nei seniesiems.
2. Skaičiuokite individualiai. Turint didelę paskolą, net 0,1 % skirtumas virsta tūkstančiais eurų per visą laikotarpį.
3. Energetinė klasė. Dauguma bankų taiko papildomas nuolaidas A++ energinio naudingumo klasės būstui.

Svarbu: Refinansuotis supaprastinta tvarka galima ne dažniau nei kas dvejus metus, o bendra įmokų suma negali viršyti 40 % tvarių mėnesio pajamų.

Pirmasis būstas: ką svarbu žinoti?

Nauji rinkos žaidėjai ir palankesnės taisyklės drąsina jaunas šeimas bei poras žengti svarbų žingsnį. Tačiau „Luminor“ banko ekspertai primena, kad būsto paskola – tai ne tik skaičiai, bet ir bendras 20–30 metų įsipareigojimas.

• Kas gali tapti bendraskoliais? Vis dar gajus mitas, kad bendrą paskolą gali imti tik susituokę asmenys. Iš tiesų bankai bendraskoliais pripažįsta ir kartu gyvenančius partnerius, vedančius bendrą ūkį (įskaitant ir tos pačios lyties poras).
• Valstybės parama: Jaunoms šeimoms verta pasidomėti pradinį įnašą mažinančiomis subsidijomis, nors didmiesčiuose jų taikymas gali būti ribotas dėl konkrečių kriterijų ir teritorinių apribojimų. Tad į valstybės paramą verčiau žiūrėti kaip į papildomą galimybę, o planą įsigyti būstą grįsti realiomis šeimos finansinėmis galimybėmis.
• Finansinė erdvė: Net jei bankas siūlo maksimalią sumą, ekspertai pataria palikti „saugos rezervą“. Patogus įsipareigojimas yra toks, kuris leidžia ramiai miegoti net ir svyruojant palūkanoms.
• Scenarijų planavimas: Prieš pasirašydami naują sutartį ar refinansuodami senąją, paprašykite banko specialisto parodyti, kaip keistųsi jūsų įmoka, jei bazinė palūkanų norma pakiltų, pavyzdžiui, 1 % ar 2 %.
• Atsakomybių pasidalijimas: Jei paskolą imate ne vieni, iš anksto susitarkite, kaip bus dengiamos įmokos pasikeitus šeimos situacijai. Tačiau net ir skolinantis individualiai, verta turėti bent 3–6 mėnesių įmokų dydžio „finansinę pagalvę“.
• Draudimo apsauga: Kartais verta apsvarstyti ne tik turto, bet ir gyvybės ar paskolos įmokų draudimą, kuris apsaugotų nuo nenumatytų gyvenimo įvykių. Tai suteikia ramybės, kad būstas netaps nepakeliama našta sunkiausiu metu.

Kaip keičiasi lietuvių poreikiai būstui?

Ekspertai pastebi, kad situacija rinkoje iš esmės keičiasi. Augančios pajamos ir mažesnis nei prieš metus EURIBOR leidžia pirkėjams rinktis nebe tai, ką „tik įperka“, o tai, apie ką svajoja.

• Daugiau erdvės kasdienybei: Ne visi ieško prabangos, tačiau daugelis siekia iškeisti ankštus, senos statybos butus į funkcionalesnį būstą. Net ir vidutinėje klasėje pirkėjai dabar dažniau renkasi papildomą kambarį darbui iš namų ar erdvesnę virtuvę, nes finansinės galimybės leidžia drąsiau planuoti didesnę kvadratūrą.
• Svajonių būstas didėja: Jei anksčiau dominavo tik patys pigiausi, kompaktiški variantai, tai dabar vilniečiai ir kitų didmiesčių gyventojai drąsiau žvalgosi į butus per kelis aukštus ar būstus su nedideliais privačiais kiemeliais.
• Privatumas – naujas prioritetas: Individualūs įėjimai, terasos ar tiesiog aukštesnės lubos tampa svarbiais kriterijais. NT vystytojai pastebi, kad net ir didesni, 4–5 kambarių būstai dabar išperkami kur kas greičiau, nes žmonės nori namų, kuriuose nereikėtų spaustis.
• Finansinis palengvėjimas: Lengvesnis paskolų prieinamumas ir palankesnė ekonominė aplinka skatina žmones nebebijoti tvaresnių finansinių įsipareigojimų, jei jie užtikrina geresnę gyvenimo kokybę ilgalaikėje perspektyvoje.