Infliacija euro zonoje ir jos įtaka palūkanų normoms išlieka viena aktualiausių temų investuotojams bei paskolų turėtojams. „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė dalijasi naujausiomis įžvalgomis apie tai, kada pasieksime Europos Centrinio Banko (ECB) nubrėžtą tikslą ir ką tai reiškia EURIBOR dinamikai.
Infliacija – pagrindinis ECB orientyras
Nors priimdamas sprendimus dėl bazinių palūkanų normų ECB vertina visą ekonomikos paveikslą, grynoji infliacija (atmetus maisto ir energijos kainas) išlieka svarbiausiu faktoriumi. Šis rodiklis geriausiai atspindi vidinį ekonomikos „karštį“ ir paslaugų sektoriaus kainų pokyčius, kuriuos stipriai veikia darbo užmokesčio tendencijos.
Istorinis kontekstas rodo, kad po pandemijos ir prasidėjusio karo Ukrainoje grynoji infliacija 2023 m. kovą buvo šoktelėjusi iki 5,7 %. Atsakydamas į tai, ECB pakėlė palūkanas iki 4 % ribos. Tačiau dabar situacija stabilizuojasi: infliacijai vėstant, tiek bazinės palūkanos, tiek 3 mėnesių EURIBOR pasiekė 2 % lygį.
Prognozė: 2 proc. tikslas bus pasiektas balandį
Remiantis „Citadele“ banko ekonometriniu modeliu, artimiausi mėnesiai bus lemiami:
- 2026 m. vasaris–kovas: numatoma grynoji infliacija sieks apie 2,1 %.
- 2026 m. balandis: prognozuojama, kad infliacija pasieks magiškąją 2 % ribą.
Darbo rinkos vėsimas yra esminis faktorius. Portalo „Indeed“ sausio mėnesio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas euro zonoje sulėtėjo iki 2,3 % – tai lygis, matytas dar 2021 m. pabaigoje. Kadangi paslaugų kainos tiesiogiai priklauso nuo algų, mažesnis spaudimas darbo rinkoje leidžia infliacijai sugrįžti į balansą.
Analizuojant infliacijos nuosmukį, akivaizdu, kad didžiausią įtaką tam turėjo atslūgusi įtampa darbo rinkoje. Skaičiai kalba patys už save: jei 2022 m. pabaigoje atlyginimai euro zonoje augo net 5,5 % tempu, tai šiuo metu šis augimas sulėtėjo daugiau nei dvigubai.
Ko tikėtis paskolų turėtojams ir investuotojams?
Daugeliui rūpimas klausimas: ar EURIBOR kris dar žemiau? Dabartinės tendencijos rodo, kad greitų pokyčių tikėtis neverta.
Svarbiausios įžvalgos 2026 metams:
- Stabilumas: Kadangi infliacija pasieks 2 % tikslą, ECB greičiausiai neturės pagrindo toliau agresyviai mažinti ar didinti palūkanų.
- EURIBOR prognozė: Tikėtina, kad per visus 2026 m. EURIBOR svyruos ties 2 % riba.
- Ekonomikos ciklas: Regiono darbo rinka ir atlyginimų augimas stabilizuojasi, o tai sukuria numanomą ir ramesnę aplinką finansų rinkoms.
Apibendrinant: artimiausiu metu dramatiškų lūžių nenumatoma. Pasiektas 2 % infliacijos lygis tenkina ECB lūkesčius, todėl 2026-ieji turėtų būti palūkanų stabilizacijos metai.
