Dauguma iš mūsų taupome ne tik juodai dienai, bet ir svajonei – dienai, kai darbas taps pasirinkimu, o ne prievole. Tačiau kaip žinoti, kada tų santaupų jau „gana“? KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius pabrėžia esminį skirtumą tarp dviejų sąvokų: rich (turtingas pinigais) ir wealthy (turtingas laiku).
Jei jūsų tikslas yra ne naujausia prabangos prekė, o laisvė valdyti savo laiką, šie skaičiavimai padės suprasti, kokiame kelyje esate.
4 % taisyklė: paprasta formulė jūsų laisvei
Finansų pasaulyje egzistuoja universali „4 proc. taisyklė“. Ji nurodo: norėdami nebedirbti, turite sukaupti portfelį, kuris būtų 25 kartus didesnis už jūsų metines išlaidas.
„Jeigu žmogus kasmet iš investicijų portfelio išima 4 proc., o likusi portfelio dalis toliau investuojama, tokia strategija istoriškai laikoma orientyru, leidžiančiu ilgą laiką gyventi iš sukaupto kapitalo“, – aiškina E. Stankevičius.
Vis dėlto 4 proc. taisyklė nėra garantija – ji remiasi prielaida, kad investicijų portfelis yra subalansuotas, pavyzdžiui, akcijos ir obligacijos sudaro po maždaug pusę portfelio. Tačiau realybėje rezultatui įtakos turi rinkų svyravimai, infliacija, mokesčiai ir investavimo laikotarpis, todėl vien formulės nepakanka.
4 proc. taisyklė atsako į klausimą, kiek kapitalo reikia tam tikroms metinėms išlaidoms padengti, bet neatsako į svarbesnį klausimą – kokį gyvenimą žmogus iš tikrųjų nori gyventi. Vienam pakanka labai taupaus gyvenimo būdo ir minimalių išlaidų, kitam finansinė laisvė reiškia ne tik sąskaitų apmokėjimą, bet ir keliones, patogesnį būstą, pagalbą vaikams, sveikatos išlaidas, laisvalaikį ir galimybę nebeskaičiuoti centų kiekvienam pirkiniui.
Skaičiuoklė paprasta:
- Jūsų mėnesio išlaidos: 2 000 €
- Metinės išlaidos: 24 000 €
- Reikiamas kapitalas: 24 000 € x 25 = 600 000 €
Kiek kainuoja „ramus miegas“ Lietuvoje?
Remiantis Nobelio premijos laureatų D. Kahnemano ir A. Deatono tyrimais, pritaikytais Lietuvos kainų lygiui, egzistuoja pajamų riba, nuo kurios pinigai nustoja daryti didelę įtaką kasdienei laimei. Lietuvoje ši „komforto riba“ vienam asmeniui siekia apie 3 050 € per mėnesį (į rankas).
Palyginimui, „Sodros“ duomenimis, 2025 m. IV ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekė 1 514 € į rankas, o vidutinės pajamos prieš mokesčius – apie 2 480 €. Vienam suaugusiam žmogui 3 050 € per mėnesį būtų maždaug dvigubai daugiau nei vidutinės darbo pajamos po mokesčių.
Nurodoma, jog 3 050 € per mėnesį – tai tiesiog lygis, kuriame pinigai, tikėtina, nebespaustų kasdienių sprendimų. Be to, mažesniame mieste tokia pati suma gali suteikti žymiai daugiau laisvės. O jeigu būstas jau nuosavas ir paskolos nėra, reikalingas portfelis mažėja. Todėl to paties 1 mln. eurų Lietuvoje reikšmė priklauso nuo vietos, šeimos sudėties ir gyvenimo būdo.
Štai kiek reikėtų sukaupti pagal šeimos sudėtį:
| Šeimos sudėtis | Metinis biudžetas (orientacinis) | Reikiamas portfelis (4% taisyklė) |
|---|---|---|
| 1 asmuo | ~37 000 € | ~925 000 € |
| Pora (2 asmenys) | ~55 000 € | ~1,38 mln. € |
| Šeima (2+2) | ~76 800 € | ~1,92 mln. € |
Trys finansinės laisvės etapai: kur esate jūs?
Nereikia iškart siekti milijono. E. Stankevičius siūlo skirstyti progresą į pakopas:
- Finansinis saugumas: Turite santaupų 12-ai mėnesių pragyvenimo. Tai drastiškai mažina stresą darbe.
- Finansinis komfortas: Investicijų grąža padengia dalį (pvz., 30–50 %) jūsų išlaidų. Galite leisti sau dirbti mažiau ar rinktis malonesnę veiklą.
- Visiška laisvė: Kapitalas pilnai padengia jūsų pasirinktą gyvenimo būdą.
Dažniausios klaidos, kurias daro lietuviai
Nors lietuviai mėgsta taupyti, ekspertas pastebi kelis kritinius taškus:
- Per didelis susikoncentravimas į NT: Turtas nuosavame būste yra gerai, tačiau jis nėra likvidus. „Žmogus gali turėti turto, bet neturėti pakankamai lengvai panaudojamų pinigų netikėtoms išlaidoms“, – sako docentas.
- Išlaidų nuvertinimas: Planuojant laisvę, dažnai tikimasi, kad pensijoje išlaidos mažės, tačiau praktika rodo, jog sveikatos ar laisvalaikio sąnaudos gali net augti.
- Baimė pradėti: Dažnai sprendimas nebedirbti atidėliojamas dėl baimės, kad „pinigai baigsis“.
Neretas pervertina investicijų grąžą. Nors ilgalaikė akcijų rinkų grąža dažnai siejama su maždaug 8–10 % metiniu nominaliu pajamingumu (pavyzdžiui, kalbant apie JAV S&P 500 indeksą), tačiau tai yra istorinis vidurkis, o ne garantuota kasmetinė grąža. Atskirais metais rinkos gali gerokai svyruoti, todėl finansinės laisvės skaičiavimuose saugi išėmimo norma paprastai yra mažesnė – apie 3–4 % per metus, o atsargesniuose skaičiavimuose – apie 3–3,5 % per metus.
Apibendrinimas: Pinigai – tai laikas
Tikroji finansinė laisvė nėra skaičius sąskaitoje. Tai galimybė nebedaryti mainų „laikas į pinigus“ arba daryti tai tik savo sąlygomis. Kaip teigia E. Stankevičius, tikrasis klausimas yra ne „kiek man reikia sukaupti“, o „kiek laiko ir pasirinkimo laisvės aš noriu nusipirkti iš savo ateities?“
