Dauguma Lietuvos gyventojų orią senatvę įsivaizduoja turėdami bent 1000–1500 eurų mėnesines pajamas. Tačiau oficialios prognozės piešia kitokį vaizdą: vidutinė pensija 2026 m. sieks tik apie 750 eurų. Šis milžiniškas atotrūkis tarp lūkesčių ir realybės verčia lietuvius keisti elgseną – duomenys rodo, kad dalis gyventojų jau sausį puolė „lopyti“ būsimas skyles savo kišenėse.
Skaičiai nedžiugina: pajamos krenta perpus
„Citadele“ banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė racionalų, bet liūdną vaizdą. Net 35 proc. apklaustųjų teigia, kad visaverčiam gyvenimui jiems reikėtų 1000–1500 eurų. Dar ketvirtadalis svajoja apie 2000 eurų ribą.
Tuo tarpu realybė yra negailestinga:
- Šiandien: Vidutinė pensija per metus (nuo 2025 iki 2026 metų) pakilo nuo 670 iki 750 eurų (su būtinuoju stažu – iki 810 eurų), tačiau vis tik nesiekia nė 1000 eurų.
- Smūgis per piniginę: Išėjus į pensiją, žmogaus pajamos vidutiniškai susitraukia beveik perpus – jos sudarys tik apie 47,3 proc. buvusio uždarbio „į rankas“.
„Žmonės vertina ne teorines sumas, o realias išlaidas – būstą, maistą, paslaugas. Atotrūkis tarp lūkesčių ir valstybės galimybių rodo, kad vien valstybinės pensijos ateityje tiesiog nepakaks“, – sako „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
„Sodros“ rezervas nėra begalinis: 2047-ieji kaip lūžio taškas
Nors šiuo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo rezervas siekia solidžius 4,5 mlrd. eurų, ekonomistai perspėja – tai tik laikinas skydas. Pasak Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiojo ekonomisto Jaroslavo Mečkovski, susiduriame ne su laikinu sunkumu, o su struktūriniu lūžiu:
- Demografinis spaudimas: 2025 m. vieną pensininką išlaiko daugiau nei 3 darbingo amžiaus asmenys. 2050 m. šis skaičius susitrauks iki 2.
- Rezervo išsekimas: NFI prognozuoja, kad dėl visuomenės senėjimo „Sodros“ rezervas nuosekliai mažės ir 2047 metais jo nebeliks.
- Ribotas indeksavimas: Bet koks spartesnis pensijų didinimas šiandien tik dar labiau paankstintų rezervo išnaudojimą (iki 2042–2044 m.).
Ar lietuviai pradėjo gelbėtis patys?
Nors prognozės gąsdina, bankų duomenys rodo augantį gyventojų aktyvumą. Įdomu tai, kad būtent šių metų pradžioje užfiksuotas neįprastas investavimo šuolis. Pavyzdžiui, „Swedbank“ fiksavo, kad vien sausį gyventojai į investicinius fondus nukreipė 22,2 mln. eurų. Palyginimui, 2025 m. vieno mėnesio investicijų vidurkis siekė apie 10,15 mln. eurų, tad sausio rezultatas šį skaičių viršijo daugiau nei dvigubai.
Lietuva šiame kontekste ryškiai išsiskiria Baltijos šalyse:
- Latvija: augimas siekė 35 % (investuota 8,69 mln. eurų).
- Lietuva: investicijos augo daugiau nei 100 % (lyginant su 2025 m. vidurkiu).
- Estija: užfiksuotas 56 % augimas (investuota 10,44 mln. eurų).
Kas skatina investavimo bumą?
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus išskiria kelias pagrindines priežastis, kodėl metų pradžia tampa tokiu aktyviu periodu:
- Sezoniškumas ir papildomos pajamos: Po žiemos švenčių gyventojus pasiekia metiniai priedai, 13-ieji atlyginimai ar dovanotos lėšos.
- Augantis sąmoningumas: Užuot viską išleidę vartojimui, gyventojai vis dažniau renkasi dalį lėšų įdarbinti.
- Finansinis raštingumas: Praėjusiais metais investuoti Lietuvoje pradėjo net 43 tūkst. naujų klientų, o vidutinė vieno asmens investuojama suma šį sausį buvo 10 proc. didesnė nei pernai.
„Tai, kad šias pajamas gyventojai skiria ne tik vartojimui, bet ir ateičiai, rodo augantį sąmoningumą ir gerėjančius finansinio raštingumo įgūdžius“, – teigia investavimo ekspertas V. Šimkus.
Tai taip pat patvirtina „Citadele“ apklausos tendenciją: kas ketvirtas lietuvis (24 proc.) planuoja papildomai investuoti į akcijas ar fondus, kad užsitikrintų saugesnę senatvę. Dar 31 proc. respondentų susitaiko su mintimi, kad sulaukę pensinio amžiaus turės dirbti toliau.
Didysis pasitraukimas iš II pakopos
Šiame įtampos fone stebime ir kitą drastišką posūkį – masinį pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos. Vien šių metų sausį prašymus stabdyti kaupimą pateikė per 300 tūkst. žmonių (apie 21 proc. visų kaupiančiųjų).
Ekspertai perspėja: sprendimas pasitraukti yra individualus, tačiau jis pavojingas, jei atlaisvinti pinigai tiesiog išleidžiami kasdieniam vartojimui.
Kaip lietuviai planuoja išgyventi senatvėje?
| Planuojamas pajamų šaltinis | Gyventojų dalis (%) |
|---|---|
| Planuoja dirbti ir pensijoje | 31 % |
| Remsis asmeninėmis santaupomis | 29 % |
| Papildomai investuos (fondai, akcijos) | 24 % |
| Tikėsis valstybinės pensijos | 9 % |
Išvada paprasta: valstybė garantuoja tik bazinį išgyvenimą, o „oriai senatvei“ trūkstamus 500 ar 700 eurų kiekvienas privalės užsiaubti pats. Rekordinės sausio mėnesio investicijos rodo, kad dalis visuomenės šią pamoką jau išmoko.
