Naujausia 2025 m. ketvirtojo ketvirčio „Sodros“ gyventojų darbo pajamų apžvalga rodo, kad dirbančiųjų pajamos Lietuvoje augo, tačiau dėl infliacijos realus piniginių storėjimas buvo nuosaikesnis. Finansiniu požiūriu svarbiausia naujiena – vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tapo mažiausias per pastarąjį dešimtmetį.
Atlyginimai: kiek realiai gavome „į rankas“?
Per metus vidutinės pajamos po mokesčių padidėjo vidutiniškai 107 eurais ir pasiekė 1 514 Eur. Nors 8 % augimas atrodo solidžiai, specialistai pabrėžia, kad 3,8 % metinė infliacija dalį šio augimo „suvalgė“.
- Pajamų mediana: Pusė Lietuvos dirbančiųjų į rankas gauna mažiau nei 1 232 Eur, kita pusė – daugiau.
- Kas uždirba daugiausiai? Finansų, draudimo bei IT sektoriuose vidutiniai atlyginimai svyruoja tarp 3 380 ir 3 600 Eur (prieš mokesčius).
- Kas augo sparčiausiai? Didžiausią procentinį šuolį (beveik 10 %) pajuto nekvalifikuoti darbininkai (toliau rikiavosi tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai) bei vyresni nei 50 m. darbuotojai, dirbantys viešajame sektoriuje.
Mažėjantis atotrūkis tarp vyrų ir moterų
Taupantiems ir biudžetą planuojantiems namų ūkiams tai gera žinia – pajamų nelygybė tarp lyčių nuosekliai mąžta. 2016 m. skirtumas siekė net 18,2 %, o 2025 m. jis susitraukė iki 8,5 %.
„Pandemijos laikotarpiu atotrūkis buvo sumažėjęs iki 10,9 % 2020 metais, tačiau vėliau vėl padidėjo ir 2022 metais siekė 13,6 %. Vis dėlto pastaruosius trejus metus rodiklis nuosekliai mažėjo. Tai rodo, kad pajamų skirtumo mažėjimas nebėra vienkartinis svyravimas, o tampa tvaresne tendencija darbo rinkoje“, – atskleidė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Įdomi tendencija: 54–62 metų amžiaus grupėje moterys vidutiniškai uždirba net keliais procentais daugiau nei vyrai. Tuo tarpu didžiausias skirtumas vyrų naudai išlieka medicinos, prekybos ir IT srityse.
Pajamų nelygybė skirtingų sričių specialistų gretose
Didžiausia pajamų nelygybė – tarp sveikatos specialistų. Čia atotrūkis siekia 75 % vyrų naudai, nors moterys sudaro 86 % visų šios profesijos apdraustųjų.
„Tokius skirtumus gali lemti skirtingas vyrų ir moterų pasiskirstymas pareigose, vadovaujančių pozicijų koncentracija. Panašią situaciją stebime asmens priežiūros srityje: čia vyrai uždirba 33 % daugiau nei moterys, nors moterų šioje profesijoje – 95 %“, – atskleidė K. Zitikytė.
Tokios pat tendencijos ir prekyboje: pardavėjai vyrai gauna 30 % didesnį darbo užmokestį nei jų kolegės moterys, kurios šioje profesijoje sudaro 84 % visų apdraustųjų.
Tarp informacijos ir ryšių technologijų sistemų specialistų pajamos taip pat labai skiriasi (36 %), tiesa, moterų šioje veikloje mažuma – tik 25 %.
Fizinių mokslų ir inžinerijos specialistai vyrai uždirba 21 % daugiau už koleges moteris. Stacionarių įrenginių ir mašinų operatoriai – 43 % daugiau, o amatininkai ir spausdinimo darbininkai – 39 % daugiau.
Tuo metu mažiausi skirtumai fiksuojami tarp vadovų, mokytojų arba nekvalifikuotų darbuotojų. Pavyzdžiui, mokymo specialistų gretose moterys sudaro 83 %, o jų pajamos nežymiai – apie 2 % – viršija vyrų. Gamybos vadovių bei viešbučių, restoranų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų srities vadovių darbo užmokestis taip pat yra labai panašus į vyrų ir skiriasi tik keliais procentais.
| Grupė | Vidutinis atlyginimas į rankas (2025 m.) |
|---|---|
| Vyrai | 1 530 € |
| Moterys | 1 422 € |
Didesnis procentinis augimas nebūtinai reiškia didžiausią atlyginimą
2025 metų lapkritį didžiausias metinis vidutinių darbo pajamų augimas fiksuotas šiuose sektoriuose: administracinėje ir aptarnavimo veikloje (12,7 %), statyboje (11,2 %) bei transporte ir saugojime (10,5 %).
Vis dėlto šių sektorių atlyginimų lygis išliko žemesnis nei bendras šalies vidurkis, todėl didelis procentinis augimas nenulėmė lyderystės gyventojų uždarbio srityje.
„Kitaip tariant, augimas buvo spartus, tačiau skaičiuojant eurais šios veiklos vis dar atsiliko nuo aukštos pridėtinės vertės sričių. Tuo metu finansinėje ir draudimo veikloje bei informacijos ir ryšių sektoriuje vidutinės darbo pajamos gerokai viršijo šalies vidurkį ir siekė atitinkamai 3 380 eurų bei 3 600 eurų prieš mokesčius, nors jų metinis augimas buvo nuosaikesnis – apie 5–6 %“, – nurodė „Sodros“ ekspertė.
Vaiko priežiūra ir išmokos: kaip tėvai skaičiuoja naudą?
Planuojant šeimos finansus, svarbu pasirinkti tinkamą vaiko priežiūros išmokos modelį. „Sodros“ duomenys rodo, kad:
- 68 % tėvų renkasi 18 mėn. laikotarpį. Tai dažniausias pasirinkimas didmiesčiuose ir tarp vadovų, kur vidutinė išmoka siekia 1 333 Eur.
- 32 % renkasi 24 mėn. laikotarpį. Šį modelį dažniau renkasi kvalifikuoti darbininkai. Čia išmokos mažesnės (vidutiniškai 796 Eur pirmaisiais ir 542 Eur antraisiais metais), tačiau suteikiamas ilgesnis socialinis saugumas.
- Tėčių įsitraukimas: Beveik visi tėčiai pasinaudoja 1 mėn. tėvystės atostogomis, tačiau ilgesniam laikui (neperleidžiamiems mėnesiams) lieka tik 46 % vyrų.
„Vidutinis motinystės išmokos gavėjų amžius yra 32 metai, o tėvystės – 34 metai. Tai, kad išmokų gavėjų skaičius artėja prie gimimų skaičiaus, rodo ir faktą, jog vis daugiau tėvų susilaukdami vaiko jau būna įsitvirtinę darbo rinkoje ir įgiję reikiamą socialinio draudimo stažą, todėl absoliuti dauguma gauna jiems priklausančią išmoką“, – atskleidė K. Zitikytė.
Darbo rinkos pokyčiai
Jei planuojate karjeros keitimą ar studijas, verta atkreipti dėmesį, kad administracinio darbo ir klientų aptarnavimo (bankų kasininkų, nuotolinio aptarnavimo specialistų) poreikis mąžta dėl skaitmenizacijos. Tuo tarpu viešajame sektoriuje (švietimas, sveikatos priežiūra) darbuotojų paklausa ir skaičius auga.
